Baltijos šalių urologus subūrė dešimtasis „Baltic25“ susitikimas Vilniuje

Pasak Lietuvos urologų draugijos (LUD) prezidento gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, formuojant šių metų konferencijos programą, dėmesys skirtas robotinės chirurgijos plėtros iššūkiams Baltijos šalyse, AI diegimo medicinoje iššūkiams, taip pat retų uroonkologinių ligų centralizavimo svarbai – ypač varpos ir sėklidžių vėžio atvejais – bei teranostikos aktualijoms prostatos vėžio gydyme.
„Nors jaunoji gydytojų karta rodo didelį susidomėjimą minimaliai invaziniais metodais, jų taikymą riboja nepakankama įrangos prieiga ir mokymo bazės, todėl jau ketvirtąjį kartą organizuojamos ESU dirbtuvės (Boot Camp), suteikia neįkainojamą praktinę patirtį ir yra planuojamos tęsti, siekiant paruošti jaunąją kartą šiuolaikinei urologijai.“, – kalbėjo dr. Marius Kinčius.
„Onkologinės urogenitalinės ligos, tokios kaip prostatos, šlapimo pūslės ar inkstų vėžys, vis dar išlieka dideliu iššūkiu, nepaisant to, kad Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje, diegiamos pažangios gydymo technologijos, kaip laparoskopinės ar robotinės operacijos, pvz., Retzius išsauganti prostatos šalinimo technika, vis dėlto prieiga prie ankstyvosios diagnostikos, pavyzdžiui, PSMA PET KT tyrimo, išlieka ribota, o nepakankamas finansavimas stabdo robotinės chirurgijos plėtrą. Pastaraisiais metais prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo algoritmai keitėsi – PSA tyrimai vis dažniau derinami su multiparametriniu MRT, siekiant sumažinti nereikalingų biopsijų skaičių, o molekuliniai tyrimai, tokie kaip BRCA1/2 mutacijų analizė ir miRNR 371 sėklidžių vėžiui, padeda individualizuoti gydymą.

„Turėjome įdomią sesiją apie teranostiką – gebėjimą vienu metu atlikti diagnostiką ir gydymą. Teko aptarti retų urologinių ligų gydymo centralizavimo būtinybę bei robotinių sistemų plėtrą. Lietuva turi keturias robotines sistemas, tačiau Latvija ir Estija vis dar neturi nė vienos. Šios temos itin svarbios regioniniam kontekstui. Didelį dėmesį konferencijoje sulaukė ir temos, susijusios su dirbtiniu intelektu. Dirbtinio intelekto sesijoje buvo nagrinėjami klausimai apie jo taikymą, teisines ir etines dilemas, taip pat rizikas, su kuriomis gali susidurti, kai kurios medicinos specialybės.“, – sakė dr. Marius Kinčius.

Pasak LUD valdybos nario prof. M. Jievalto, paprastai formuojant kongreso mokslinę programą stengiamasi kalbėti apie tai, kas aktualu ir su kuo susiduriama realybėje, kasdieniuose urologo darbuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.

„Nors onkologija ne visų sritis, vis tiek didelė dalis programos buvo skirta būtent jai. Kalbant apie onkologinius klausimus, daug dėmesio skirta chirurginiams gydymo būdams, ypač robotinėms technologijoms, kurios Baltijos šalyse tampa vis labiau prieinamos. Lietuva šioje srityje yra pažengusi – jau kelerius metus turime šias technologijas kasdienėje praktikoje. Nors vis dar kyla finansavimo klausimų, akivaizdu, kad dirbti be šių technologijų ateityje bus sunku. Taip pat nemažai kalbėta apie pažangiosios diagnostikos tyrimus, tokius kaip PET/PSMA tyrimai. Latvijoje jie naudojami jau seniau, tuo tarpu Lietuvoje – tik neseniai pradėti taikyti. Viso kongreso metu buvo nemažai pranešimų ir mokslinių sesijų apie šių tyrimų reikšmę ir taikymą. Daug dėmesio skirta išplitusio vėžio gydymui, nes atsiranda naujų gydymo režimų, kurie yra kompensuojami, todėl svarbu pateikti naujausią informaciją gydytojams.” – apie temų aktualumą sudarant mokslinę kongreso programą kalbėjo M. Jievaltas.

 Viena iš sesijų skirta dirbtinio intelekto klausimams, etiniams, teisiniams aspektams, kadangi dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pagalbos įrankiu medicinoje, tačiau, kaip ir kitose srityse, tai iššūkių kelianti tema, pavyzdžiui, kaip tai gali pakeisti kai kurių specialybių poreikį, ypač radiologijoje ir morfologijoje, kur DI jau gali atlikti didelę dalį vertinimo.

„Mes, kaip chirurgai, negalime būti izoliuoti – turime bendradarbiauti su kitomis sritimis. Kartais tai vyksta sklandžiai, kartais kyla iššūkių, bet svarbiausia – paslaugų kokybė ir nauda pacientui. Mokslinėje programoje aptarti įvairūs klinikiniai klausimai – nuo vėžio iki akmenligės, rekonstrukcinių temų. Daug dėmesio skirta robotinių sistemų taikymui, jų įsigijimo galimybėms ir poreikiui. Visoje Baltijos šalių urologijos bendruomenėje šiuo metu jaučiamos daugiau mažiau tokios pat tendencijos, tarpusavio ryšiai ir bendri renginiai padeda geriau suprasti, kokie yra didžiausi iššūkiai, kaip galime juos spręsti kartu, pasitelkiant vieni kitų patirtį.”, – apibendrina M. Jievaltas.

Pasak Estijos urologų asociacijos vadovo Martin Kivi, mokslinė programa, kurią sudarė plenarinės sesijos, ESU kursai, praktiniai užsiėmimai, mokslinių pranešimų pristatymai ir ekspertų paskaitos, pateikė subalansuotą ir tikslingą urologijos aktualijų apžvalgą Baltijos regione ir visoje Europoje.
„Penktadienio rytinė plenarinė sesija „Prostatos vėžys: iššūkiai ir ateities kryptys“ atkreipė dėmesį į vieną opiausių klinikinių problemų – netolygų modernių diagnostikos priemonių ir gydymo strategijų prieinamumą. Nors gairės rekomenduoja atlikti mpMRI prieš biopsiją ir PSMA PET/CT stadijavimui, realybėje šie tyrimai Baltijos šalyse vis dar prieinami netolygiai ir ne visur yra kompensuojami. Taip pat sesijoje apie gerybines urologines ligas buvo pabrėžti regioniniai skirtumai gydant BPH ir šlapimo nelaikymą – ypač kalbant apie minimaliai invazinių chirurginių metodų diegimą ir standartizuotų pacientų srautų taikymą. 2025 m. programa buvo strategiškai suderinta su šiuolaikiniais klinikiniais iššūkiais. Pažengęs prostatos vėžys dominavo daugelyje plenarinių ir ekspertinių sesijų, atspindėdamas tiek jo paplitimą, tiek gydymo naujovių sudėtingumą. Ypatingas dėmesys skirtas optimaliai antiandrogeninių vaistų sekos taikymo praktikai, radioligandinei terapijai ir jos taikymo kriterijų kaitai bei molekulinio vaizdinimo poveikiui gydymo planavimui. „Baltic25“ konferencijoje diagnostinių inovacijų svarba atsispindėjo pranešimuose apie molekulinę vaizdinę diagnostiką ir taikinių terapiją, ypač PSMA PET ir teranostikos kontekste. Naujų biomarkerių, genominių klasifikatorių ir radioligandinės terapijos integracija buvo aptarta ne kaip tolima ateitis, o kaip besiformuojanti klinikinė realybė. Speciali ESU sesija apie sėklidžių ir varpos vėžį taip pat akcentavo molekulinės diagnostikos reikšmę identifikuojant agresyvius ligos potipius ir parenkant gydymą. Vis dėlto, pilnas šių naujovių diegimas regione priklausys nuo sveikatos sistemos infrastruktūros ir politinės paramos.“, - kongreso temas apžvelgė M. Kivi.

Subalansuota programa – nuo klinikinių plenarinių sesijų, ESU mokymų ir įgūdžių lavinimo iki mokslinių pranešimų – atspindėjo siekį tobulėti visais praktikos lygmenimis. Atvira, kolegiška atmosfera dar kartą patvirtino, kad Baltijos urologų bendruomenė ne tik seka tarptautines tendencijas, bet ir aktyviai prisideda prie srities ateities formavimo.

„ESU Boot Camp kursai, vykę konferencijos metu, suteikė išskirtinę galimybę jauniems urologams praktiškai išbandyti laparoskopinį siuvimą, endoskopinį akmenų šalinimą ir simuliacinius treniruoklius. Kursai buvo visiškai užpildyti, o dalyvių atsiliepimai – itin teigiami, kas rodo tokių iniciatyvų būtinybę. Sesijos, kaip antai „Robotinės chirurgijos mokymai ir mentorystė“, dar kartą parodė poreikį kurti tvarius mokymo modelius. Nors pažanga jaučiasi, būtina toliau investuoti į struktūruotus įgūdžių lavinimo modelius, kad naujos technologijos būtų diegiamos saugiai ir efektyviai. Plenarinėse ir ekspertinėse sesijose dažnai buvo akcentuojamas daugiadisciplininis požiūris, ypač pažengusio prostatos ir šlapimo pūslės vėžio atvejais. Diskusijose dėl klinikinių atvejų buvo įtrauktos radiologų ir onkologų įžvalgos, ypač vertinant vaizdinius tyrimus ir planuojant gydymo seką. Visgi būtų naudinga programoje įtraukti daugiau formalizuotų navikų tarybų simuliacijų ar jungtinių sesijų su kitų sričių specialistais. Tvirtesni ryšiai su genetikais, patologais ir radioterapeutais taps būtini, augant personalizuotos medicinos svarbai uroonkologijoje.“, - dalinasi įžvalgomis M. Kivi.

„Vertingiausias mokymų aspektas man buvo dėstytojų pasirengimas dalintis žiniomis ir praktine patirtimi. Labiausiai įsiminė jų atvirumas, noras atsakyti į klausimus bei pasidalinti naudingais patarimais iš savo klinikinės praktikos. Ypač patiko personalizuotas mokymų formatas – dėstytojai galėjo greitai reaguoti į praktikos metu daromas klaidas ir iškart atsakyti į iškilusius klausimus. Dėl to per skirtą laiką pavyko ne tik efektyviai atlikti užduotis, bet ir dar spėti išbandyti darbą su da Vinci robotine sistema. Ši patirtis reikšmingai prisidėjo prie mano, kaip urologo, profesinio augimo – turėjau galimybę praktiškai išbandyti procedūras, kurių iki šiol neteko atlikti, pavyzdžiui, transuretrines rezekcijas. Bootcampas padėjo pagilinti turimus įgūdžius, praplėsti profesines žinias bei pasisemti vertingų įžvalgų iš šios srities ekspertų.“ – įspūdžiais iš šių mokymų dalijasi rezidentas Rokas Abaturovas.

Baltic25 apdovanojimai – stipriausiems jauniesiems specialistams

Jaunųjų gydytojų darbai ir šiemet buvo įvertinti komisijos. Vienas jų atiteko Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojui rezidentui Mantui Fabijonavičiui, kuris pristatė kartu su prof. A. Laurinavičiaus vadovaujama komanda atliktą tyrimą „Spatial Shift of CD8+ Cell Density Toward the Tumor Predicts Worse Progression-Free Survival in Patients with Clear Cell Renal Cell Carcinoma“, kuris sulaukė didelio susidomėjimo ir pelnė geriausio stendinio pranešimo apdovanojimą.

„Esu labai laimingas, kad mano stendinis pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo ir pelnė geriausio pranešimo apdovanojimą. Šviesių ląstelių renoceliulinė karcinoma (ccRCC) pasižymi ypač sudėtinga ir įvairialype naviko mikroaplinka, kurioje svarbų vaidmenį atlieka žmogaus imuninės ląstelės. Nors naviką infiltruojančių CD8⁺ T limfocitų, atsakingų už mūsų priešnavikinį imunitetą, gausa daugelyje kitų solidinių navikų siejama su stipresniu imuniniu atsaku ir palankesnėmis klinikinėmis baigtimis, jų prognostinė reikšmė ccRCC išlieka prieštaringa. Šiame tyrime siekėme nustatyti, ar CD8+ ląstelių erdvinis pasiskirstymas naviko–stromos sąveikos zonoje gali prognozuoti ligos progresavimą pacientams po chirurginio gydymo. Pasitelkdami skaitmeninę patologiją ir mašininio mokymo įrankius, išanalizavome 214 ccRCC atvejus, gydytus Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nuo 2009 iki 2019 m. Rezultatai atskleidė, kad didesnis CD8⁺ ląstelių erdvinis poslinkis link naviko (ląstelių masės centras) nepriklausomai prognozuoja ir yra susijęs su trumpesniu laiku iki ligos progresavimo. Dauguma klinikinėje praktikoje naudojamų prognostinių modelių vis dar paremti tik standartiniais klinikiniais ir patologiniais kintamaisiais. Personalizuotos medicinos eroje, šie prognostiniai modeliai turėtų būti tobulinami įtraukiant molekulinius biožymenis, siekiant pritaikyti gydymą pagal individualius paciento molekulinius ir imuninius ypatumus. Skaitmeninė patologija atvėrė galimybes skaitmeninio vaizdo biožymenų tyrimams. Aukšta skiriamąja geba skenuotuose mikropreparatuose gaunami milžiniški duomenų kiekiai, atspindintys ligos fenotipą erdviniame biologinio audinio kontekste. Greta „tradicinių“ skaitmeninio vaizdo analizės metodų, vis aktyviau plėtojami gilaus mokymo ir erdvinės vaizdo analizės metodai. Mūsų komandos tikslas – sukurti multimodalinį inkstų vėžio prognostinį modelį, kuris apjungtų skaitmeninės patologijos, dirbtinio intelekto ir molekulinių žymenų analizę.” – apie tyrimą kalba M. Fabijonavičius.

Anot M. Fabijonavičiaus, konferencija buvo puikiai organizuota: joje dalyvavo gausus urologų ir kitų sričių specialistų būrys ne tik iš Pabaltijo, bet ir Europos, aukšta pranešimų turinio kokybė, organizacinai sprendimai.

„Kalbant apie mokslinę programą, didžiausią įspūdį paliko pranešimai apie dirbtinio intelekto įtaką medicinai, kadangi tai šiuo metu yra ir mano mokslinių interesų sritis. Be to, labai vertinu „European school of urology” kursus – jie buvo itin prasmingi ir naudingi klinikinei praktikai.” – teigia M. Fabijonavičius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Urologijos klinikos urologas gyd. Gytis Cholstauskas buvo apdovanotas už mokslinį darbą apie prostatos vėžio rizikos skaičiuoklę, kurią papildžius genetiniais žymenimis, galima geriau prognozuoti agresyvios ligos tikimybę.

„Mano tema buvo PCA3 ir TMPRSS2:ERG genų ištyrimas ir nauda PCPTRC2 prostatos vėžio rizikos skaičiuoklei. Ši skaičiuoklė praktikoje vertina riziką prostatos vėžiui. Tačiau jautrumas nėra didelis. Mes inkorporavę šiuos abu genetinius tyrimus gauname reikšmingai didesnį jautrumą prostatos vėžio rizikai įvertinti. Deja, kliniškai reikšmingo prostatos vėžio rizikai statistiškai reikšmingų skirtumų negavome. Nauda būtų pagerinti prostatos vėžio rizikos įvertinimą prieš prostatos biopsiją, kartu ir sumažinant nereikalingų biopsijų skaičių.”, - apie tyrimą kalba G. Cholstauskas.

„Kviestiniai lektoriai iš Lietuvos pateikė tikrai stiprius ir moksliškai pagrįstus pranešimus dažniau pasitaikančioms ir retesnėms patologijoms, tai naudinga tiek klinikinei praktikai, tiek vystyti tolimesnius mokslinius tyrimus. Man asmeniškai buvo vertingos temos ir apie tobulo pranešimo gaires bei jaunųjų urologų galimybės EBU. Tai man aktualu dėl pačiam reikalingų žinių ir įgūdžių rengiant, skaitant pranešimus mokslinėse konferencijose. Taip pat, aktualu žinoti, kokias galimybes suteikia EBU jauniesiems urologams, tai yra stažuotės ir kitos tobulinimosi programos. Žinoma, visuomet išlieka aktualios prostatos vėžio temos ir pranešimai, reikalingi klinikinei praktikai, tolimesniam moksliniam darbui, visada domina naujos tendencijos robotinėje urologijoje ir dirbtinio intelekto vaidmuo medicinoje. Tikrai šiame kongrese visi dalyviai skirtingose erdvėse galėjo rasti sau aktualiausius ir rezonuojančius pranešimus.”, – įspūdžiais dalinasi G. Cholstauskas.

Baltijos šalių bendruomenės stiprinimas – svarbus siekis

Anot Lietuvos atstovų, viena iš šio kongreso misijų – palaikyti glaudų ryšį tarp Baltijos šalių urologų. Nors dažnai dalyvaujama pasauliniuose kongresuose, tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ar Italija, vis dėlto šiame regione yra specifinių klausimų, kuriuos lengviau ir prasmingiau spręsti bendradarbiaujant artimiausiam geografiniam kontekste.

„Mokslinė programa buvo orientuota į naujoves ir aktualijas, tuo tarpu kitas kongreso aspektas – bendravimas, ryšiai tarp kolegų. Šis renginys skirtas ne tik išgirsti naujienas, bet ir pasidalinti idėjomis, užmegzti ar sustiprinti ryšius, aptarti, kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Šiuo metu gydytojų bendruomenės glaudžiai bendradarbiauja, nes, pavyzdžiui, prostatos vėžio srityje – tiek diagnostikoje, tiek gydyme – yra labai panašios kryptys. Tuo tarpu inkstų vėžio ar šlapimo pūslės vėžio gydymas gali šiek tiek skirtis. Šis kongresas padeda aptarti tuos skirtumus ir, jei reikia, ieškoti bendrų vardiklių. Be to, susitikimų metu galima pasisemti patirties iš kolegų, įgyti žinių, kurias galima pritaikyti savo šalyje“, – sakė dr. Marius Kinčius.

Kita stotelė – Latvija

Tradicija organizuoti „Baltic25“ susitikimus kasmet vis kitoje Baltijos šalyje – tęsiama. Šių metų renginį Vilniuje organizavo Lietuvos urologų draugija, bendradarbiaudama su Europos urologų asociacija (EAU). Kasmet vykstantis Baltijos šalių urologų bendruomenei skirtas kongresas – proga stiprinti profesinius ryšius, dalintis patirtimi, atliepti gydytojų ir pacientų lūkesčius, kartu kurti urologijos ateitį regione dalinantis patirtimis bei žiniomis. Dėkojame EAU, Lietuvos urologų draugijos bendruomenei, partneriams, lektoriams, rezidentas, visiems, kurie prisidėjo, jog šių metų renginys Vilniuje buvo vertingas savo moksline programa ir sutelkė Baltijos šalių gydytojus į bendrystę. 2026-aisiais „Baltic26“ vyks Latvijoje.

Didžiuojamės, vertiname ir esame dėkingi LUD bendruomenės nariams, prisidėjusiems prie kongreso mokslinės programos ir organizavimo: R. Abaturovui, dr. P. Aniuliui, E. Buržinskiui, doc. dr. A. Čekauskui, G. Cholstauskui, M. Fabijonavičiui, dr. A. Gaižauskui, A. Grybui, prof. M. Jievaltui, dr. M. Kinčiui, A. Ladukui, P. Lenčiauskui, I. Lukošiui, R. Maleckaitei, U. Mickevičiūtei, G. O. Morkūnaitei, I. Noreikai, doc. dr. A. Patašiui, G. Platkevičiui, J. Purvaneckui, G. Sasnauskui, K. Snarskiui, prof. D. Trumbeckui, V. Valatkaitei, D. Vajauskui, V. Žeromskienei.

Nuotr. Artūras Žukas