Vyrų sveikata prasideda nuo drąsos pasitikrinti ir kreiptis pagalbos

„Juokauju, jog dabar atrodo net geriau, nei prieš operaciją“, – optimizmo ir šviesaus požiūrio į situaciją netrūksta Lukui, kuris prieš metus išgirdo sėklidžių vėžio diagnozę. Onkologinės ligos vis dar dažnai apipintos baimėmis, mitais ir gėdos jausmu, ypač kai kalba pasisuka apie vyrų sveikatą. Viena iš tų temų – sėklidžių vėžys. Apie jį kalbama nedaug, neretai ir simptomai nepastebimi arba ignoruojami. Tačiau kiekviena ankstyva diagnozė – tai galimybė gyventi toliau visavertį kokybišką gyvenimą, o vyrų sveikata prasideda nuo drąsos pasitikrinti ir kreiptis pagalbos. Luko (vardas pakeistas) istorijoje visiškai nekaltas simptomas ir vidinis vyro budrumas, sąmoningumas paskatino laiku kreiptis į gydytoją. Lygiai prieš metus pradėta edukacinė iniciatyva „Check your balls“ čia suvaidino taip pat gan svarbų vaidmenį.

Kokie simptomai, dėl kurių kreipėtės į gydytoją urologą, kėlė nerimą?

Nors dėl darbo reikalų nuolat būdavau tarp medikų ir farmacijos specialistų, kur nuolat tekdavo gilintis į temas susijusias su žmonių sveikata, ligomis, simptomai apie sėklidžių vėžį nesusimąsčiau. Viskas prasidėjo nuo gan nekalto simptomo – dažnesnio šlapinimosi. Lygiai prieš metus, balandį, vis šmėsteldavo Check your balls kampanijos klipukas, galvoju nueisiu pasikalbėti su urologu, seniai lankiausi. Apsilankymas pas urologą baigėsi netikėta žinia: viena sėklidė atrodė neįprastai. Nors anksčiau gydytojai tikino, kad komplikacijos, likusios vaikystėje prasirgus kiaulyte, nieko blogo nereikš, šįkart buvo kitaip. Diagnozė – piktybinis sėklidžių vėžys. Laimei, liga buvo pastebėta labai anksti.

Kaip jautėtės sužinojęs diagnozę?

Reikėjo laiko šiek tiek susitaikyti, bet tuo pačiu ir norėjosi greičiau spręsti situaciją, patekti pas gydytojus. Labai svarbu neužsibūti būsenoje, nemąstyti kategorijomis juoda balta. Išlikti pozityviam ir šiaip svarbu gyvenime, o susidūrus su liga tai tampa dar svarbiau. Svarbu, neleisti sau užsibūti per ilgai blogoje emocijoje, neprisigalvoti pesimistinių scenarijų, veikti, daryti kasdienius dalykus, neužsidaryti nuo žmonių, neleisti sau laukti blogo.

Kas pasikeitė diagnozavus ligą?

Iš esmės nieko: visada dirbau, gerai jaučiausi, lytinė funkcija normali. Po operacijos, kitą rytą jau buvo erekcija. Gyvenu kaip ir anksčiau – sportuoju, dirbu, keliauju. Tik dabar prieš perkant kelionės bilietus ar planuojant kažką didesnio – visada norisi pasitikrinti ir gauti patvirtinimą, jog viskas gerai. Toks nerimas nuo pasitikrinimo iki pasitikrinimo yra. Aišku, yra ir pojūčių hiperbolizavimas. Kai vos kažkur suskausta, jau stipriai neramu, nuėjus pas gydytoją ir išgirdus, jog viskas yra tvarkoje – dingsta ir visi skausmeliai.

Juokauju, jog dabar atrodo net geriau, nei prieš operaciją.

Ar ligos gydymas buvo sudėtingas?

Laimei, liga buvo pastebėta labai anksti. Penktadienį atliko operacija, o pirmadienį jau grįžau į namus. Realiai darbe nebuvau savaitę. Nereikėjo nei chemoterapijos, nei kažkokio kitokio ilgalaikio gydymo – tik reguliari stebėsena kas kelis mėnesius. Vienintelis nemalonumas, jog sukosčiojus, pjūvio vietoje kurį laiką suskausdavo.
Mano atveju tos pačios operacijos metu pašalino sėklidę ir įdėjo implantą. Nors pirminė reakcija, kuomet visi susifokusavę į gydymą, buvo kam man to reikia. Dabar šiuo sprendimu esu patenkintas. Ir kitiems, atsidūrusiems tokioje situacijoje, siūlau neatmesti sėklidės implanto varianto. Tai gal labiau savivertės, psichloginis dalykas. Juokauju, jog dabar jos net geriau atrodo, nei prieš operaciją.

Kaip reagavo artimieji, kolegos sužinoję, jog susidūrėte su liga?

Artimųjų rate jutau tik palaikymą ir supratingumą.

Ką patartumėt vyrams turėdamas tokią savo patirtį?

Svarbiausia – neprarasti budrumo. Juoda-balta mąstymas šitoje situacijoje yra taip pat labai blogai. Mes, vyrai, dažnai linkę ignoruoti simptomus. Aš gal dėl to, jog dirbu sveikatos temų kontekste, turiu tą budrumą ir užsuku pas gydytojus. Gal ne visada reikia, bet geriau ateiti konsultacijai dėl smulkmenos ir išeiti su patvirtinimu, jog viskas yra tvarkoje nei numirti. Šįkart užsukau ir pagavo sėklidžių vėžį. Kitu atveju, gali užvaikščioti ligą ir gali baigtis tiek sudėtingesniu gydymu, tiek prognozėmis. Nors sėklidžių vėžys net ir vėlesnių stadijų gan gerai pasiduodantis gydymui, medicina eina į priekį. Bet kokiu atveju, kuo anksčiau atkreipsi dėmesį, pastebėsi – tuo paprastesnis gydymas ir didesnė tikimybė pasveikti. Save apsičiupinėti yra normalu, kaip ir kreiptis į gydytojus pastebėjus, jog kažkas ne taip. Nedelsti. Rodos maža smulkmena gali būti, o nuo to priklauso gyvenimo kokybė ar net gyvybė.