Sėklidžių vėžio gydymas paprastai būna labai sėkmingas, dauguma vyrų visiškai pagydomi, net jeigu vėžys ir peržengęs sėklidės ribas. Gydymas parenkamas priklausomai nuo vėžio rūšies (seminoma ar neseminoma), išplitimo laipsnio, bendrosios paciento sveikatos būklės. Kai atliekama pažeistos sėklidės orchofunikulektomija, aptariama tolesnė ligos gydymo taktika. Yra 3 pagrindinės sėklidės vėžio gydymo rūšys – chirurginis gydymas, chemoterapija, radioterapija. Sėklidės vėžio atveju būtina pašalinti seklidę. Vėliau gali tekti gydyti radioaktyviais spinduliais ar taikyti chemoterapiją.
Sėklidės pašalinimas - operacija, kuri atliekama perpjaunant kapšelio odą ar pašalinant sėklidė su priedeliu, sėkliniu virželiu. Operacija gali būti atliekama tiek bendroje nejautroje (pilnai užmiegant), tiek spinalinėje narkozėje (suleidus medikamentus į nugaros smegenų dangalus), - tuomet išnyksta jutimai apatinėje kūno dalyje. Galima ir vietinė nejautra. Būtina žinoti, kad vienos likusios sėklidės pakanka normaliam lytiniam gyvenimui bei apvaisinimui.
Esant reikalui, gydytojas skiria medikamentus, veikiančius vėžines ląsteles. Dažniausiai skiriami keli medikamentai pagal tam tikras schemas. Jie gali būti leidžiami į veną, į raumenis. Šie medikamentai stabdo vėžinių ląstalių dauginimąsi, jų vystymąsi ir augimą.
Priklausomai nuo ląstelių, rastų pakitusioje sėklidėje, gali būti paskirtas gydymas radioaktyviais spinduliais. Specialiais aparatais, kuriuose randasi radioaktyvus elementai, pagal gydytojo radioterapeuto paruoštą planą bus švitinamos tam tikros kūno vietos. Paprastai gydymo kursas trunka ilgai nuo 10 iki 20 seansų. Gali būti švitinamos įvairios kūno vietos: kirkšnis, pilvo apatinė ar viršutinė dalis, krūtinė. Tai priklauso nuo randamų pakitimų.
Mokslininkai aiškinasi, kokią įtaką kitiems navikams, t. y. antriniams piktybiniams navikams, išsivystyti turi pacientų gydymas chemoterapija ir radioterapija. Manoma, kad rizika, nors ir nedidelė, susirgti kitomis piktybinėmis ligomis ateityje yra. Šiuolaikinės chemoterapija ir radioterapija labai sumažina antrinių navikų galimybę, palyginti su ankstesnių metų sėklidės vėžio gydymu. Visgi mokslininkai informuoja, kad pacientų, gavusių chemoterapiją ir/ar radioterapiją, rizika susirgti kita kokia nors piktybine liga padidėja 2-3 kartus.
Šis klausimas yra opus sergantiesiems sėklidės vėžiu. Šiems pacientams spermos gaminimasis kartais būna sumažėjęs jau ir prieš gydymą. Prieš pradedant ligos gydymą pacientas turėtų žinoti, ar pakankamai spermos yra dabar, koks bus gydymas – radioterapija ar chemoterapija, kiek truks gydymas, ar operacijos metu chirurgas išsaugos nervus, atsakingus už ejakuliaciją. Sumažėjęs spermos kiekis paties gydymo metu nebūtinai reiškia, kad vyras bus nevaisingas po gydymo – laikui bėgant spermos kiekis vėl padidėja. Bet tiems, kuriems prieš gydymą spermos buvo mažiau, laikui bėgant vis dėlto jos gali nebūti pakankamai, todėl šie pacientai, esant galimybei, turi dar prieš gydymą pasidėti spermos atsargas į spermos banką. Šiuo klausimu tikslinga gydytojo gydytojo urologo (andrologo), endokrinologo arba embriologo konsultacija.
Jei dėl ligos ir gydymo sumažėja gaminamos spermos kiekis, gali būti, kad ir testosterono lygis bus nepakankamas. Tokiais atvejais pacientams reikia vartoti pakaitinę testosterono terapiją – papildyti testosterono trūkumą jiems skiriami testosterono preparatai.
Ligai recidyvavus tik užpilvio limfmazgiuose, gali pakakti vien chemoterapijos, jei po chemoterapijos užpilvyje ar kitose srityse lieka naviko liekanų, gali būti taikomas jų pašalinimas operaciniu būdu.
© 1996–2025 Lietuvos urologų draugija